Kam visa tai? Kam kankintis rutinoje, medituoti ?
Dažnas klausimas – kam reikalinga tokia rutina praktikose, - gana daug tylaus sėdėjimo, anksti keltis, kasdien tas pats. Kokia prasmė tų suvaržymų? Betgi pažiūrėkim – visur, kur nori pasiekti kažkokią laisvę, kitą lygį turi įdėti darbo. Pažiūrėkit, kiek dirba gydytojai, muzikantai, dailininkai, amatininkai, visi, kas savo darbą daro ne automatiškai, o norėdami tobulėti, atiduodami širdį. Ne visiems gyvenimas arba jų pačių mąstymas leidžia tai padaryti, bet tai jau kitas klausimas – ar mes galime rinktis, ką dirbti, ar ne... Ir šiaip mes daug kam skiriame daugybę laiko, o svarbiausiam dalykui – psichinei sveikatai, suvokimui, kam mes čia ir kodėl – jo nerandame. Įdomu, kodėl taip keistai sudėlioti prioritetai? Ogi todėl, kad visa tai neduoda kažkokio apčiuopiamo „naudingo“ ir greito rezultato. Nuliūdai – įkalei ir valio. Užsimanei kažko – padirbai daugiau, na gal išsekai, - išvažiavai į kelionę ir ten biškį įkalei ir valio. Nusipirkai kažką – smagu, nors ir trumpam, bet valio. Ir taip raizgosi tas netikras „valio“ galvoje iki atpainioti paprastomis sąygomis nėra lengva. Gal ir neįmanoma. Meditacija ar bet kokia kita sąmoningumo, savirefleksijos ar atsidavimo Dievui praktika reikalauja pastangų. Labai reta, kai tai duota, kaip Mocartui – lengvai, be pastangų ir genialiai Zen budistinės praktikos rutina yra tam, kad protui sudaryti patogią situaciją save stebėti ir galiausiai patekti į pačią esmę – sritį už mąstymo, prisirišimų, nusistovėjusių nuomonių ir pavadinimų reikšmių ir taisyklių ribų. Kitaip tariant regėti, išvysti situacijas skaidriai, bet jokių filtrų. Mūsų kasdieniame gyvenime, kur viskas keičiasi (ir mes patys džiugiai siekiam įvairumo) – protas vis pakimba ant tų naujovių, kad tik nereiktų gilintis į save. Nes tai labai nepatogu – išvysti, kad daug kas, ką tu darai, yra bevertis laikinas šnipštas, kad visi nesutarimai, nerimas, pyktis kyla būtent iš to. O čia, atliekant praktiką, viskas vienoda – puikiausios sąlygos save stebėti – dar daugiau – sudaryta nepatogi situacija – anksti keltis, daryti fizinius pratimus (108 nusilenkimai nepratusiam yra kas veikt). Giedoti tas pačias giesmes, sėdėti ramiai meditacijoje, kur tau kaip ant delno pradeda lįsti neįtikėtiniausi minčių ir vaizdų deriniai. Turi vis grįžti į kvėpavimą, nors tave neša belekur kas minutę. Bet nereikia idealizuoti ir tokios praktikos – ji turi tokių pačių pavojų – tapti automatiškai, nesąmoningai atliekama ir tai tiesiog bus ta pati rutina, kaip ir visos kitos, tik su gražiu apvalkalu. Tikrai yra nemažai vienuolių, kurie gyvena pripratę prie mums atrodančių sunkių sąlygų tik iš patogumo. Žinoma, tai vis tiek geriau, nei depresuoti pasaulietiniame gyvenime, bet ne tas. Čia Musangsa vienuolyne dabar lengva situacija. Po ilgojo atsiskyrimo (Kyolčė, kai grafikas labai griežtas ir medituojama tris mėnesius po 8-10 valandų kasdien) vyksta tokios kaip ir atostogos, kur keliamasi taip pat 4 am, tik sėdėjimo yra juokingai mažai – 30 min ryte, 40 vakare. Toliau nusilenkimai, giedojimai viskas tas pats ir darbai, kuriuos paskiria. Valgykloje, lauke, Budos salėje ir pan. Plius Kwanum mokykloje galima atsistoti jei paskausta arba išvis medituoti ant kėdės. Visos šios lengvinančios aplinkybės gali padėti apsispręsti pabandyti tokį savęs pažinimo kelią. Kaip jau rašiau – pradėt galima ir nuo Lietuvos ar Lenkijos Kwanum Zen mokyklų ar japoniško zen mokyklos, kuri puiki Lietuvoje su nuostabiu vis atvykstančiu mokytoju Harada Roshi. Gyvenimas praktikuojant yra smarkiai laimingesnis. Suteikia pasitikėjimo, mažina depresijas ir yra puiki kova prieš farmacines kompanijas – nebereiks raminamųjų arba antidepresantų. Reikia tik motyvacijos ir šiek tiek pastangų. Po biškutį. Be fanatizmo, kaip sako žymusis kino operatorius Naudžius... Sėkmės pasisekime, kaip sako kita žymi režisierė ir prodiuserė Giedrė Gnevičiūtė P.S. Bendrauju kasdien su Zen Meistrais, kuriem apie 80 -Dae Bong Sunim ir Dae Kwang Sunim. Tai va tokia senatvė yra pageidautina. Neturiu omeny vienuolystės, tik jų proto ir fizinę būsenas. O susidursim su ja visi. Nespėsim mirktelt Nuotraukose Zen meistrai vienuoliai Dae Kwang ir Dae Bong. Musangsa meditacijų salė.
Comments