Sloga, meditacija ir proto trukdžiai.
Vakar peršalau nuo tų kondiškių ir per vakarinę meditaciją keliskart nusišnypščiau. Pasibaigus meditacijai gavau pastabą, kad Sanpane, kitaip – meditacijų salėje – nusišnypšti draudžiama. Turi išeiti ir nebegrįžti. Gali baigti meditaciją, kur nori. Šita naujiena akimirkai mane supykdė ir pasakiau, kad kažkaip keista, o ką daryt su tais skysčiais (ir vėl kaip autobuse, bet jau geriau ... )bet paskui supratau, kad vėl protas kiša koją ir geriau pasistengti suprasti. Kas nebuvo sunku – įsivaizduokit, kad kokia tai infekcija ir pusė vienuolių šnirpščia – kokia gi meditacija? Taisyklės, ypač nusistovėjusios per šimtmečius visada turi pagrindą, tik dažniausiai mūsų ego protas pradeda maištauti – mat MUMS tai nepatinka. O šiaip tai visai geras būdas pasiplaut, kai jau visai prastai su kūnu Beje, vakarinėje meditacijoje taip prastai sėdėjosi, kad nors prasmek. Matyt ir peršalimas padėjo ir tas nuolatinis prakaito bėgimas vargina. Ir nors skausmas kojose buvo labai jau smagus, kažko gėda buvo atsistoti (mūsų Kwanum Zen mokykloje skirtingai nuo vipasanos, kojoms ar nugarai įsiskaudėjus, meditaciją galima tęsti atsistojus). Nors visiems naujai atėjusiems pas mus į Zen Miškaą medituoti pats aiškinu, kaip nereikia per daug kentėti, leisti skausmui užvaldyti meditaciją ir panašiai. Juk tai atbaido ir padaro meditaciją ne džiaugsmu, o vargu. Taigi ir vėl eilinį kartą susiduri su savo Ego – matai, kad kiti sėdi ir nesistoja – ir tu kenti. O kam? – nesmagu neva tai būti prastesniam. Vėl kokios tai paikos lenktynės. Kentėti reikia tik tiek, kad meditaciją norėtųsi tęsti iki gyvenimo pabaigos. Tik tiek. Be fanatizmo. Visų mūsų ir kūnai ir psichika skirtingi. Praktika turi teikti džiaugsmą. Aišku, visada yra plona riba... Kiekvienam savaip... Nuotraukose – „Nusikaltimo įrankis“. Laiptai į meditacijų salę. Ir pati salė. Atkreipkit dėmesį į užrašą ant laiptų P.S. Zen Miško pristatymas su nuotraukom ir video praėjo puikiai. Aplodismentų sulaukiau kaip koks stand up aktorius. Mat kažkaip prajuokinau auditoriją pusvalandžiui pasakodamas apie mūsų Zen Miško Budą, kurio pradinė vieta Lietuvoje buvo Buda bare Islandijos gatvėj... Na ir prasidėjo bajeriai... Taigi fotografuot ir filmuot leidimą gavau. Gal kas ir pavyks.
コメント