Prisiminimai apie Bo Haeng Sunim, nevienuoliška vienuolė ir nepaleidžiantys stebuklai
Esu Hwagyesa vienuolyne. Atvažiavom čia su Won Bo Sunim ir susitikom Il Gyo Sunim – geriausią Bo Haeng Sunim draugą. Gyvenu per dvi duris nuo Bo Haeng Sunim paskutinio kambario... Daug prisiminimų. Pirmąkart atvažiavom į Korėją prieš kokius 7 metus vestuvėms, kurias Won Bo Sunim ir Bo Haeng Sunim padėjo slaptai suorganizuoti – mat Edita nė nežinojo, kad skrenda tuoktis... Antrkart - praeitais metais į to paties Bo Haeng Sunim laidotuves, na dabar va taip tiesiog. Praktika ir pažinimas... Daug atsiminimų. Smagu, nors ir visaip. Viskas laikina ir jei geriau įsižiūri, net ir tai, kad mes suprask gyvi dabar, nieko nekeičia, gal net pabrėžia tai, tik mūsų sąmonė nuolat tai blokuoja. Šįryt gerai pasėdėjom. Kažkaip visai kitaip. Ten, kur draugas praleido paskutines dienas, kur sėdėdavo kasdien... Vėlaiu susitikom su Patriarcho Seung Sahno asistente vienuole Cheung Shim, Nereali moteryte. Jai gal 80? Spritna visa, su geru homoro jausmu, visada pasirengus nuvežti, padėti nupirkti budistinių reikmenų, pavalgydinti kur. Su ja būdamas nenustoji šypsotis. Ji niekada nepraktikavo formalios praktikos, visada visiems šventykloje padėdavo. Dabar gyvena su svarbiausiais vienuoliais vienoje vietoje. Vienintelė moteris vyrų vienuolyne. Ji tiesiog pavyzdys, kad praktika yra viskas, kai darai atsiduodamas ir dar plius dėl kitų. Ji papasakojo taip pat vieną stebuklą (tęsiasi tema), kuri pati žinojo. Kalba apie tai išėjo, nes šalia jos už sienos gyvena to Dao meistro, kuris japonų traukinius savo galiomis prieš šimtą metų nuleidinėjo nuo bėgių, sūnus. Tik jis nieko niekam nepasakoja... Tai va, kažkada Seung Sahn Sunim pasakė jo tėvui – jei tu jau toks meistras, tai atnešk dabar pat iš tolimos šventyklos ten padarytą moktaką (mušamasis instrumentas mantroms kartoti). Tas atsistojo, nuėjo už durų ir grįžo su moktaku, kuriame buvo to vienuolyno užrašas, kuris buvo kokioje tai Deimantinėje Šventykloje už belekiek kilometrų. Ar tik ne Šiaurės Korėjoj... Vėliau tas pats meistras Seung Sahn sunimui uždraudė naudotis tomis „magiškomis galiomis“ dėl jau anksčiau minėtų gręsiančių ego paklydimų. Nu nieko, gal dar kaip nors sutiksiu tą meistro sūnų ir sakysiu – klok visą tiesą. Ir jis žinoma atsakys: „O garbusis Linai, kaip tau - tai būtinai, laukiau tavęs visą savo gyvenimą – sėskis patogiai.“ Ir pasiųs mane kur... atgal į Čiobiškį. Bandau prikabint juokingų nuotraukų su Ilgyo Sunim ir Cheun Shim sunim vaizdų. Ką čia rašinėti. Beje, netyčia radau vienintelį Bo Haeng Sunim intervą kadaise čia Hwagyesa audio įrašytą. Darė jis mums kokią trečią ryto ekskursiją po šventylką. Interviuotojas - mūsų vestuvių liudininkas Žydrūnas Gaudiešius Tik kokybė bloga – reikia ausinių, nu bet gal kam įdomu išgirst balsą. Jis liko. O kas dar liko? Bum – Hwagysos Budos salėje vienuolis gieda ryžių aukojimo giesmę. Nuotraukose be paminėtų vienuolių ir Lenkijos Varšuvos wu Bong Sa abatas Robertas. Ne vienuolis. Smagiai žaidžia tenisą - gavau nuo jo prieš septynis metus. Dabar užmaučiau
Commentaires