top of page

Devinta diena Musangsa vienuolyne

Vienuolynas - viena ištisa šventė arba nėra nė ką mokyti, nei ko mokyti - just do it, see it hear it and just go straight Iš lėto Vakar pakviečiau jauną vienuolį Beop Hye su vokiečiu Ben ir didelį korėjietį Džijung į miestą pietums. Įvykis. Ypač Beop Hye ir Benui. Nuėjom suvalgyt picos ir makaronų, paskui į kavinę ir visą laiką juokėmės, šaipėmės iš visokių mokymo standartų, stereotipų ir panašiai. Kaip vis tik keičiasi viskas, kai gyveni reglamentuotą gyvenimą su griežta dienotvarke ir vienoje teritorijoje. Viskas, kas už ribų – teikia daug džiaugsmo. Prie viso to šiandien po rytinio bendro susitikimo netikėtai atšventėm faktinio Musangsa šventyklos abato Zen Meistro Tan Wol Sunim gimtadienį – visom kalbom. Tik aš savo lietuvišką Ilgiausių metų neįrašiau. Po gimtadienio išsikalbėjom su seniausiu Kwanum Zen Meistru Dae Kwang Sunim iš Amerikos. Vyriausiu likusiu Meistro Seung Sahno bendražygiu ir mokiniu. Jam 80 metų. Daro visus 108 nusilenkimus kartu, yra tokio šviesaus proto, kad net kalbėt apie tai kažkaip kvaila. Linksmas ir išmintingas žmogus. Linkiu visiems jums ir sau pačiam būti tokiu sulaukus garbaus amžiaus. Paklausiau, kaip jis pats sau atrodė būdamas jaunas, paskui keturiasdešimties ir iki dabar. Kuo skyrėsi. Atsakė paprastai – žmogus, kol jaunas labai sudėtingas, komplikuotas, kuo toliau tuo paprasčiau, plačiau. Jokio mokymo, jokių nurodymų. Abu sutarėm, kad ir mokyt nėra ko ir nėra kaip, gali tik padrąsinti ir nukreipti žmones praktikuot. Sukurt sąlygas, aplinkybes. Žiūrėkim atidžiai prieš save. Neskubant. Tik tiek.

Nuotraukose. Zen Meistras Dae Kwang Sunim. Skirtingos kartos Zen Meistrai vienuoliai Tan Wol, Dae Kwang ir Dae Bong. Draugai išsirovė į laisvę





bottom of page