top of page

Aštuoniolikta diena Musangsa vienuolyne

Ryža katė ir nušvitimas arba mantra „Just do it“.

Įsimintinas rytas! Meditacijos metu įvyko TAI. Jau nuo pat pradžių, pagiedojus garbiems vienuoliams jaučiau, kad kažkas įvyks. Tik pradėjus medituoti vėl viskas dingo, nes kūnas kaip visada davė apie save žinot. Už lango brėško ir netikėtai pajutau, kaip pėdos, čiurnos, keliai atsileido, nugara tiesi, fizinio manęs tarsi neliko. Viduje pradėjo tarsi koks lengvas vėjas cirkuliuoti. Buvau čia ir dabar, visiškai sąmoningas. Ir lėtai brėkštanti diena, pagalvėlė, ant kurios sėdžiu, rozetė priešais mane, kvėpavimas, grindys susiliejo į vieną darnią visumą. Už lango miauktelėjo šventyklos katė ir aš pamačiau save iš nesuprantamos, ne fizinės perspektyvos kaip vieną nedalomą tiesiog iš elmentų ir skaidrios sąmonės sudarytą visatos dalelę. Laikas išnyko, kūnas taip pat. Viskas tęsėsi, buvo akivaizdu ir realu ir drauge išnyko. Staiga išgirdau, kaip vyriausias vienuolis sumušė čiupkį – signalas meditacijos pabaigai. Vadinas buvo praėjus visa valanda... Grįžti buvo keista. Kas nutiko. Vis bandau apsiprasti su ta būsena. Tačiau tvirtai žinau, kad viskas pasikeitė kardinaliai. Ir drauge nepasikeitė niekas.

Tai va dabar dėmesio ! – kai išgirsit tokį tekstą iš ko nors – būkit atsargūs. Tikriausiai tas žmogus medituodamas primigo arba šiaip yra emociškai nelabai stabilus. Arba tiesiog paplaukęs, įtikėjęs į savo neegzistuojančias būsenas Parašiau tai, nes išties meditacijos vis smagėja, nepaisant to, kad šįryt kurį laiką meditacijoje galvojau, kaip išbalint suteptas darbo metu kelnes, dar, kaip laukiu susitikimo su Patriarcho Seung Sahno padėjėja vienuole Cheung Shin. Kaip dukrai gauti kokios tai specifinės kosmetikos, kur paprašė, vėliau - kaip sekasi keturiasdešimčiai Šivanandos mokyklos mokytojų Zen Miške darančių praktiką - ir visa tai ant žmonos Editos pečių. Na bet visada pagauni save, grįžti į kvėpavimą, pažvengi viduje ir išties pavyksta pabūti toje „don‘t know“ būsenoje. Ir išties matai save su visomis mintimis ir neva tai netobulybėmis ir tą po truputį brėkštantį rytą, girdi, kaip kažkas šalia medituodamas sujudino pagalvėlę ir esi nušvitęs. Kaip tai išlaikyti. Momentas po momento. 10 000 metų. – mano draugas Alvydas – vienas pirmųjų mūsų KWANUM mokyklos praktikuotojų, vakar atvyko irgi. Dabar Musangsa vienuolyne skamba lietuvių kalba. Jis dabar va stovi prieš mane su Nike maike „JUST DO IT“ – ir sako juokdamasis – o šitaip galima čia vaikščiot? – su mokymu ant krūtinės? Mat čia su maike vaikščiot negalima – skaitosi vaikštai nuogas - turi būt užsidėjės arba šventyklos liemenę arba oficialų švarkelį. Taigi – JUST DO IT. OR DO NOT. JUST GOOF ARROUND (TRINKIS SAU APLINKUI ) Tik tiek. Nuotraukose prancuzė vienuolė rūpinasi nušvitimą nešančiomis Musangsa katėmis. Alvydas su maike užburiančiu užrašu.





Comentários


bottom of page