top of page

Šešta diena Musangsa vienuolyne

Kalnų dvasios šventyklėlė ir taro kortos.

Nuotraukose ir mūsų vyriausias korėjietis vienuolis Hyun Gong - pats kaip kalnų dvasia. Nuostabiai gieda. Nekalba nieko, nors kalba angliškai Pabandysiu jį įrašyt rytoj. Jis turbūt seniausias korėjietis Meistro Sung Sahno mokinys.

Vakar vakare žymusis knarkiantis kambariokas, kuris visur įžiūri dvasias ir jėgas būrė man iš taro kortų. Nu kaip atsisakysi. Vis tik pirmas kartas gyvenime. Kortos, jo nuostabai , iškrito labai sėkmingos. Gyvenu pilnatvėj ir dar savo darbu sėju gražią ramią ateitį. Valio. Duokdie jam sveikatos. Man dabar rašant jis pareiškė, kad eina miegot ir va – realiai po minutės knarkia Yra kas užmiega net greičiau už mane pasirodo.

Apie Kalnų dvasios šventyklas (nuotraukose) Ji yra veik visose Korėjos šventyklose kalno papėdėje. Korėjoje 80 proc. žemės kalnai, tad žinoma nuo seno jie turėjo visokių tikėjimų į kalnų dvasias, kurie buvo dar šamanizmo laikais, prieš prasidedant budizmui. Bėgant amžiams šamanizmas asimiliavosi su budizmu, nors ir dabar yra tikrų šamanų. Vien vakar bandydamas kiek pabėgioti į kalną užtikau dar dvi šamanų vietas gal kilometras nuo Musangsa šventyklos. Nesunkiai pasiekiamos, tačiau vėl – nė gyvos dvasios. Girdėjau, kad jie atlieka rimtas praktikas naktį ir ryte ilgiau miega. Šiek tiek info - Budizme kalnų dievas yra vienas iš daugelio dievų, kuriems pavesta saugoti ir globoti Budą ir jo mokymą. Korėjoje budistų šventyklos dažnai stovi ant kalnų arba netoli jų, todėl daugumoje šventyklų budistų kalnų dievui atiduodama pagarba paveikslu arba nedidele koplytėle. Įdomu, kad visi atvaizdai yra likę nuo senų liaudies meno laikų, tai yra budistų menininkai neperpiešė visko savo maniera. Manau ir mūsų pagoniškam tikėjime buvo kažkas panašaus. Kriviai berods. Niekam nepamaišytų dažniau pamąstyti, kaip mes atitolom nuo suvokimo, kiek turime būti dėkingi visai aplinkai kurioje ir iš kurios gyvename, visiems savo protėviams ir panašiai. Šamanai, kaip suprantu, tuo ir užsiima. Teko vieną kartą sudalyvauti trumpoje ceremonijoje. Buvo beviltiškas lietingas oras ir audra. Šamanė, buriatė berods, pasakė, kad gamta pyksta, nes mes nebegerbiam savo protėvių, bet tuoj ji savo apeigomis viską sutvarkys. Drąsu – tuomet pagalvojau. Nes nebuvo jokios prošvaistės. Viskas vyko Dūkštų ąžuolyne – šventoje anot jos vietoje. Ir ką gi - po keliasdešimties minučių pasirodė saulė. Va ir turėk.





Comments


bottom of page